13. Praktinės jungimo schemos
Sauga prieš kiekvieną schemą
Čia pateikiami brėžiniai yra mokomosios, principinės schemos. Tai nėra montavimo projektas, gnybtų ar laidų paskirstymo schema ir ji nesuteikia teisės dirbti esant įtampai. Tinklo įtampos (230/400 V) grandinėse turi dirbti tik tam teisę turintis specialistas; vietoje esanti apsauga, įžeminimas, laido skerspjūvis ir galiojantys reikalavimai visada turi pirmenybę.
Kaip skaityti schemas? Brėžiniuose naudojami įprasti supaprastinti elektrinių principinių schemų simboliai, vietoje teksto – įtaisų žymenys (jų reikšmę rasite kiekvieno punkto pabaigoje). Jungikliai, kontaktai ir mygtukai nubraižyti ramybės būsenos (nepaveikti, ritės be įtampos). Spalvos tik padeda: ruda = fazė (L1), juoda ir pilka = L2 ir L3, mėlyna = nulis (N), geltonai žalia = apsauginis laidas (PE); nuolatinėje srovėje raudona = +, mėlyna = 0 V. Punktyrinė linija reiškia mechaninį ryšį (pavyzdžiui, tarp relės ritės ir jos kontakto). Žymenyse F – apsauga (saugiklis, automatinis jungiklis, perkrovos relė), Q – automatinis ar pagrindinis jungiklis, S – jungiklis arba mygtukas, K ir KM – relė ir kontaktorius, M – variklis, E – apšvietimas, B – jutiklis, G – maitinimo šaltinis.
1. LED prijungimas: mokykitės žemoje įtampoje
Pradėti derėtų nuo žemos įtampos grandinės, pavyzdžiui, 12 V DC. LED yra diodas: laidus tik viena kryptimi. Anodas (A) nukreiptas į pliuso, katodas (K) – į minuso pusę; atvirkštinio poliškumo atveju jis nešvies ir gali būti sugadintas. LED srovės pats neriboja: pasiekus tiesioginę įtampą (UF) srovė staigiai auga, todėl būtinas nuosekliai sujungtas rezistorius arba srovės šaltinio tipo tvarkyklė, kitaip LED sugenda. Saugiklis (F1) saugo laidą ir maitinimo pusę nuo trumpojo jungimo, tačiau LED srovės neriboja.
Schemą skaitykite srovės kryptimi, nuo pliuso į minusą: maitinimo šaltinis G1 → saugiklis F1 → jungiklis S1 → rezistorius R1 → LED D1 (anodas → katodas) → atgal į G1 minusą.
Rezistoriaus vertę apskaičiuokite pagal duomenų lapą: R1 = (U − UF) / IF. Pavyzdžiui, esant 12 V maitinimo įtampai, UF ≈ 2 V ir IF = 20 mA, R1 = (12 − 2) / 0,02 = 500 Ω; pasirinkite artimiausią didesnę standartinę vertę (510 Ω), tada srovė bus apie 19,6 mA. Rezistoriuje išsiskiria apie 0,2 W galia, todėl naudokite ½ W rezistorių.
Žymenys: G1 12 V nuolatinės įtampos maitinimo šaltinis, F1 saugiklis, S1 jungiklis (normaliai atviras kontaktas), R1 rezistorius, D1 LED, I srovės kryptis. Schema netinka tinklo įtampos LED tvarkyklei prijungti.
2. Variklio prijungimas: atskiri galios ir valdymo grandinių vaidmenys
Trifazio variklio paleidimas nėra tiesiog trijų laidų prijungimas. Galios grandinė (L1, L2, L3 → variklis) ir valdymo grandinė (kontaktoriaus ritė, mygtukai) yra atskiros grandinės. Schemoje parodyta tiesioginio paleidimo galios grandinė: Q1 saugo nuo trumpojo jungimo ir atskiria, KM1 kontaktoriaus pagrindiniai kontaktai jungia variklį, F2 terminė perkrovos relė stebi ilgalaikę perkrovą, variklis M1 per gnybtus U1, V1, W1 gauna tris fazes, o apsauginis laidas (PE) jungiamas prie variklio korpuso. Kontaktoriaus ritė (A1–A2) ir F2 pagalbinis kontaktas (95–96, normaliai uždaras) priklauso valdymo grandinei: dešinėje schemos pusėje parodytas tik jų ryšys, o jų prijungimą rodo 9 punktas.
Variklio apsauginiame jungiklyje, turinčiame ir terminį, ir magnetinį atjungiklį, atskiras F2 gali būti nenaudojamas, nes jungiklis saugo ir nuo perkrovos. Suveikimo vertę reikia nustatyti pagal variklio vardinėje lentelėje nurodytą vardinę srovę. Kontaktoriaus komutavimo kategoriją (varikliams paprastai AC-3), paleidimo būdą, avarinį stabdymą, fazių eilę (ji lemia sukimosi kryptį) ir apsaugos įtaisų pasirinkimą nustato variklio vardinė lentelė ir projektuotojas.
Žymenys: Q1 apsauga nuo trumpojo jungimo (variklio apsauginis jungiklis arba automatinis jungiklis), KM1 kontaktorius (pagrindiniai kontaktai 1–2, 3–4, 5–6; ritė A1–A2), F2 terminė perkrovos relė (pagalbinis kontaktas 95–96), M1 trifazis variklis (3~), U1 V1 W1 variklio gnybtai.
3. Principinės schemos skaitymas: lempa, valdoma iš dviejų vietų
Perjungiamajame jungime tą pačią lempą valdo du perjungikliai. Fazė (L) per automatinį jungiklį F1 ateina į S1 bendrą (COM) gnybtą. Tarp kitų dviejų S1 gnybtų ir dviejų atitinkamų S2 gnybtų eina du pereinamieji laidai. Nuo S2 bendro gnybto laidas eina į lempą (E1). Nulis (N) tiesiogiai jungiamas prie lempos. Bet kurio jungiklio perjungimas pakeičia lempos būseną: jei abu jungikliai nustatyti į tą patį pereinamąjį laidą, grandinė uždara ir lempa šviečia; jei į skirtingus – grandinė atvira. Schemoje parodyta išjungta būsena.
Jungikliai jungia fazę, o ne nulį, todėl išjungus lempos lizdas nėra po faze. Apsauginis laidas (PE) yra atskiras, ištisinis laidininkas: jis eina prie šviestuvo korpuso ir jo negalima pertraukti jungiklio kontaktu. Valdant iš trijų ar daugiau vietų, tarp dviejų perjungiklių į pereinamuosius laidus įjungiamas kryžminis jungiklis.
Schemos skaitymo tvarka: pirmiausia nustatykite maitinimą ir imtuvą, paskui jungiklius, galiausiai atskirai sekite fazės, nulio ir apsauginio laido kelią. Laidų spalvos: fazė paprastai ruda (arba juoda, pilka), nulis šviesiai mėlynas, apsauginis laidas geltonai žalias; pereinamasis laidas atskiros spalvos neturi, tačiau šviesiai mėlynos ir geltonai žalios šiam tikslui nenaudokite. Spalvos schemoje tik iliustruoja; tikriesiems žymėjimams visada naudokite projektą, įtaiso dokumentaciją ir taikomus reikalavimus.
Žymenys: F1 automatinis jungiklis, S1 ir S2 perjungiklis (COM = bendras gnybtas), E1 lempa, L fazė, N nulis, PE apsauginis laidas.
4. Mygtukas ir relė: kodėl valdymas atskiriamas?
Relės ritę paleidžia mažas valdymo signalas (čia 24 V DC), o jos kontaktas galvaniškai atskirtas jungia atskirą grandinę (čia F1 saugomą 230 V lempos grandinę). Taigi mygtukas jungia tik mažą ritės srovę, o ne imtuvo srovę. Kol S1 laikote nuspaudę, K1 įsijungia ir kontaktas 13–14 užsidaro; atleidus K1 atsijungia. Ilgalaikiam veikimui reikalingas savilaikis (9 punktas).
Lygiagrečiai su DC rite jungiamas laisvosios eigos diodas (V1): jo katodas nukreiptas į pliuso pusę, todėl normaliu režimu jis užtvertas, o ritę išjungus jis nuveda indukcinį įtampos šuolį, kuris galėtų pažeisti valdiklį. Daugelyje relių ar relių modulių toks diodas jau yra; diodas jautrus poliškumui, prijungtas atvirkščiai sukelia trumpąjį jungimą. Kontakto vardinę įtampą, srovę ir komutavimo kategoriją reikia parinkti pagal realią apkrovą (LED tvarkyklės ir induktyvios apkrovos atveju svarbi ir įjungimo srovės smailė); ritės įtampa derinama prie valdymo grandinės. Izoliacijos lygį tarp 24 V valdymo ir 230 V apkrovos grandinės garantuoja relės duomenų lapas.
Žymenys: S1 mygtukas (normaliai atviras), K1 relė (ritė A1–A2, kontaktas 13–14 normaliai atviras), V1 laisvosios eigos diodas, F1 saugiklis, E1 imtuvas (lempa). Schemoje parodytos dvi atskiros grandinės; punktyrinė linija yra mechaninis ryšys tarp ritės ir kontakto.
5. Žvaigždė–trikampis: ne visi varikliai paleidžiami vienodai
Didesniems lengvo paleidimo varikliams (pavyzdžiui, ventiliatoriui, siurbliui) paleidimo srovę sumažina paleidimas žvaigždė–trikampis. Sąlyga – šešių išvadų variklis, kurio apvijos tinklo linijinėje įtampoje gali veikti trikampiu. Tai matyti vardinėje lentelėje: 400 V tinkle tinka variklis „400 V Δ“ (pavyzdžiui, 400/690 V Δ/Y), o variklis su 230/400 V Δ/Y lentele 400 V įtampoje gali veikti tik žvaigžde, todėl čia netinka.
Pagal schemą: KM1 tinklo kontaktorius prijungia tinklą prie gnybtų U1, V1, W1. KM2 žvaigždės kontaktorius sujungia gnybtus W2, U2, V2 (žvaigždės taškas): variklis paleidžiamas žvaigžde, apvijos gauna 1/√3 linijinės įtampos (apie 58 %, esant 400 V – apie 230 V), o paleidimo srovė ir paleidimo momentas yra maždaug trečdalis tiesioginio paleidimo verčių. Pagal laiko diagramą KM2 užsidaro šiek tiek (kelias dešimtis milisekundžių) anksčiau už KM1, kad nejungtų apkrautos grandinės, o po laiko t (nustato laiko relė, pritaikyta mašinos įsibėgėjimui) KM2 atsijungia ir po trumpos pauzės užsidaro KM3 trikampio kontaktorius: jis sujungia gnybtus U1–W2, V1–U2, W1–V2, ir variklis veikia trikampiu, visa įtampa.
KM2 ir KM3 niekada negali įsijungti kartu: kartu jie sukeltų trumpąjį jungimą tarp fazių, todėl elektrinis blokavimas yra privalomas, o mechaninis blokavimas yra įprastas ir rekomenduojamas. Žvaigžde momentas mažas, todėl su apkrova paleidžiamai mašinai ji netinka, o perjungiant atsiranda srovės ir momento šuolis. Perkrovos relė F2 čia yra tinklo šakoje, nustatyta pagal variklio vardinę srovę; jei ji stebi fazės srovę (nuosekliai su apvijos šaka), ją reikia nustatyti apie 58 % vardinės srovės. Kontaktorių parinkimą nurodo gamintojo lentelė.
Žymenys: Q1 apsauga nuo trumpojo jungimo, KM1 tinklo, KM2 Y žvaigždės, KM3 Δ trikampio kontaktorius, F2 perkrovos relė, M1 šešių gnybtų variklis (U1 V1 W1 ir W2 U2 V2), t perjungimo laikas.
6. LED juosta: keli segmentai nėra vienas ilgas LED
LED juostai reikia pastovios įtampos maitinimo, o maitinimo šaltinio vardinė įtampa turi atitikti juostos įtampą (čia 24 V DC). Juosta sudaryta iš iš anksto pagamintų šakų (brėžinyje rezistorius ir LED nuosekliai), kurios tarp teigiamos ir neigiamos šynos sujungtos lygiagrečiai, todėl ją galima kirpti gamintojo pažymėtose vietose. Brėžinyje supaprastintai kiekvienoje šakoje yra vienas LED ir vienas rezistorius; tikroje 24 V juostoje šakoje nuosekliai sujungti keli LED su vienu rezistoriumi. Poliškumas: pliusas jungiamas prie pliuso šynos, minusas – prie minuso šynos.
Ilgoje juostoje laidžiosios šynos varža sukelia įtampos kritimą, o juostos galas tampa blyškesnis. Todėl segmentus reikia maitinti nepriklausomai vieną nuo kito, lygiagrečiai (ne grandinėle vieną po kito), o ilgą segmentą – iš abiejų galų. Didesnės įtampos (24 V) juosta, esant tokiai pačiai galiai, ima mažesnę srovę, todėl ir įtampos kritimas mažesnis. Schemoje segmentai LS1 ir LS2 gauna atskirą laidų porą iš to paties šaltinio G1, kiekvienas su savo saugikliu F1 ir F2.
Skaičiuokite iš galios: I = P / U. Pavyzdys: 14,4 W/m juostos 5 m yra 72 W, o tai esant 24 V yra 3 A. Maitinimo šaltinio galia turi būti su pakankamu rezervu didesnė už visų juostų galią, saugiklio vardinė srovė – didesnė už segmento srovę, bet mažesnė už laido leidžiamąją apkrovą. Didžiausią juostos maitinimo ilgį ir jos duomenis nurodo gamintojo duomenų lapas; susuktos nenaudokite, nes perkaista.
Žymenys: G1 24 V pastovios įtampos maitinimo šaltinis, F1 ir F2 saugikliai, LS1 ir LS2 LED juostos segmentai.
7. Vienlinijinė schema: skydelio logika viename brėžinyje
Vienlinijinė schema vienu brūkšniu vaizduoja daugiagyslę grandinę (čia L, N ir PE) ir rodo ne fizines montavimo vietas, o apsaugų ir imtuvų eilę. Schemoje: įvadas (1N~ 230 V po skaitiklio) → Q0 pagrindinis jungiklis (atjungimas) → du liekamosios srovės jungikliai (FI1, FI2, 30 mA) → už jų automatiniai jungikliai (F1–F4) → galinės grandinės: E1 apšvietimas, XS1 ir XS2 lizdai, EH1 kaitlentė. Prie kabelio šalia įstrižo brūkšnelio nurodomas gyslų skaičius ir skerspjūvis (pavyzdžiui, 3×1,5: trys gyslos, 1,5 mm²).
Kodėl du liekamosios srovės jungikliai? Vienas bendras įtaisas suveikęs atjungtų visą butą, du tai apriboja. B10 ir B16 – automatinio jungiklio suveikimo charakteristika (B) ir vardinė srovė (10 ir 16 A). Pavyzdinės vertės (B10 ir 1,5 mm² apšvietimui, B16 ir 2,5 mm² lizdams) tik orientacinės: tikrąją vertę lemia apkrova, laido ilgis, klojimo būdas ir reikalavimai. EH1 kaitlentės pavyzdys tinka ne didesnei kaip apie 3,6 kW vienfazei kaitlentei; didesnė kaitlentė paprastai jungiama prie atskirai parinktos trifazės grandinės.
Žymenys: Q0 pagrindinis jungiklis, FI1 ir FI2 liekamosios srovės jungiklis (IΔ: veikia pagal diferencinę, t. y. gedimo srovę), F1–F4 automatinis jungiklis, E1 lempa, XS1 ir XS2 lizdas, EH1 kaitlentė (nuolat prijungtas imtuvas).
8. Laiko relė: jungimas po nustatyto laukimo
Laiko relės (KT1) ritė, gavusi valdymo signalą, pradeda laiko skaičiavimą ir po nustatyto laiko t perjungia savo kontaktą. Schemoje parodyta įjungimo vėlinimo (traukos vėlinimo) relė: užsidarius S1, KT1 gauna įtampą, po laiko t užsidaro vėlinamas normaliai atviras kontaktas 15–18 ir lempa E1 įsijungia. Kai S1 išsijungia, ritė netenka įtampos, kontaktas atsidaro iš karto. Laiko diagrama tai ir rodo: įjungimas vėluoja, išjungimas – ne. Maža lankelio žymė ant kontakto reiškia vėlinimą; lanko įgaubta pusė nukreipta į vėlinamo judėjimo pusę, čia – į užsidarymą.
Tokia relė naudojama, pavyzdžiui, mašinų nuosekliam paleidimui, žvaigždė–trikampis perjungimo laikui nustatyti (5 punktas) arba kompresoriaus pakartotinio paleidimo vėlinimui. Išjungimo vėlinimo relė po atjungimo dar laiką t palaiko išėjimą; tai tipiškas sprendimas vėdinimui po išjungimo (pavyzdžiui, vonios ventiliatoriui) ir laiptinės apšvietimui. Daugiafunkcės laiko relės turi šias bei impulsines ir ciklines funkcijas, funkciją visada reikia pasirinkti pagal įtaiso tipą.
Žymenys: S1 valdymo kontaktas (čia nuolat uždarytas signalo šaltinis), KT1 laiko relė (ritė A1–A2, vėlinamas normaliai atviras kontaktas 15–18), E1 jungiama apkrova, t vėlinimo laikas.
9. Kontaktoriaus savilaikis: START nereikia laikyti nuspaudus
Savilaikio atveju trumpas START (S1, normaliai atviras) mygtuko paspaudimas įjungia kontaktorių KM1. KM1 savasis pagalbinis kontaktas 13–14 užsidaro lygiagrečiai su S1 ir perima ritės maitinimą, todėl S1 galima atleisti. STOP (S0, normaliai uždaras) kontaktas ir perkrovos relės F2 normaliai uždaras kontaktas 95–96 yra nuosekliai su rite: bet kuris jų nutraukia grandinę, KM1 atsijungia, pagalbinis kontaktas taip pat atsidaro, ir variklis vėl paleidžiamas tik po naujo START.
STOP yra normaliai uždaras (NC) kontaktas todėl, kad net nutrūkus laidui ar atsilaisvinus gnybtui būtų pasiekta sustabdyta, saugi būsena: valdymo grandinės gedimas neturi palikti variklio įjungto. Jungimo kontaktai yra fazės (L) pusėje, ritė – nulio pusėje, todėl įžemėjimo gedimas kontaktoriaus neįjungia. Dingus įtampai savilaikio valdymas pats nepasileidžia, ir tai pageidautina; tačiau esant nuolat uždarytu jungikliu valdomai (dviejų laidų) grandinei mašina grįžus įtampai gali pasileisti pati. Tai valdymo logika, kurią reikia projektuoti kartu su realiomis apsaugomis, blokavimais ir apsauga nuo netikėto pakartotinio paleidimo, pagal mašinos rizikos vertinimą.
Žymenys: F1 valdymo grandinės saugiklis, S0 STOP (normaliai uždaras), F2 perkrovos relė 95–96 (normaliai uždaras), S1 START (normaliai atviras), KM1 kontaktorius (ritė A1–A2, pagalbinis kontaktas 13–14 normaliai atviras).
10. Šviesa su judesio jutikliu
Judesio jutiklis (B1, čia PIR, pasyvusis infraraudonųjų spindulių) savo vidiniu jungimo kontaktu jungia lempos fazinį laidą (L → L′). Jis turi tris gnybtus: L ir N yra paties jutiklio maitinimas, todėl jutikliui reikalinga nuolatinė fazė ir nuolatinis nulis; L′ yra jungiamas išėjimas, einantis į lempą. Kitas lempos gnybtas jungiamas prie nulio, o prie šviestuvo korpuso – apsauginis laidas. Jei jungiklio dėžutėje nulinio laido nėra (yra tik fazė ir į lempą einantis laidas, kaip įprastame jungiklio montaže), trijų laidų jutiklio prijungti negalima: tam reikia dviejų laidų jutiklio.
Mokydamiesi mintyse atskirkite aptikimą (PIR), sprendimą (jutiklio elektronika: jautrumas, vėlinimas, šviesos slenkstis), jungimą (L′) ir imtuvą; taip suprantama dauguma automatinio apšvietimo užduočių. Išėjimo leidžiamąją apkrovą, LED ar induktyvinei apkrovai reikalingas sąlygas (mažiausia apkrova, įjungimo srovė) ir galimybę rankiniu būdu nepaisyti automatikos visada nurodo įtaiso dokumentacija.
Žymenys: F1 automatinis jungiklis, B1 judesio jutiklis (PIR; L, N, jungiamas L′), E1 lempa, L fazė, N nulis, PE apsauginis laidas.
11. 24 V jutiklis prie valdiklio įėjimo
Trijų laidų pramoninis jutiklis naudoja atskirus maitinimo laidus ir atskirą signalo laidą. Įprastos laidų spalvos ir M12 jungties išvadų paskirstymas: ruda (BN, 1 išvadas) = +24 V, mėlyna (BU, 3 išvadas) = 0 V, juoda (BK, 4 išvadas) = išėjimo signalas. Maitinimą jutiklis gauna iš maitinimo šaltinio G1, o PLC skaito tik signalą (juodą laidą).
Įjungtas PNP jutiklis savo išėjimą prijungia prie +24 V. Tuomet signalo srovė teka per PLC įėjimą ir užsidaro į 0 V, todėl įėjimo bendras taškas (čia 1M) jungiamas prie 0 V, o jutiklio, maitinimo šaltinio ir įėjimo 0 V yra bendras. NPN jutiklis, priešingai, išėjimą jungia prie 0 V; jam reikia priešingo poliškumo įėjimo. Įėjimo tipą, įtampos lygį ir jutiklio leidžiamąją apkrovą reikia suderinti pagal PLC ir jutiklio duomenų lapus; nesutapus įėjimas neveikia arba įtaisas gali būti sugadintas.
Žymenys: G1 24 V DC maitinimo šaltinis, B1 PNP jutiklis (BN, BU, BK), PLC1 valdiklis (DI0 skaitmeninis įėjimas, 1M įėjimo bendras taškas), I signalo grandinės srovė.
12. Variklio sukimosi krypties keitimas
Trifazio variklio dviejų fazių sukeitimas pakeičia sukimosi kryptį. Schemoje KM1 fazes L1, L2, L3 tiesiogiai jungia prie gnybtų U1, V1, W1 (pirmyn), o KM2 fazes L1 ir L2 sukeičia (atgal: L1 → V1, L2 → U1, L3 → W1). Abu kontaktoriai gauna srovę iš to paties įvado, todėl jei įsijungtų vienu metu, tarp fazių atsirastų trumpasis jungimas. KM1 ir KM2 niekada negali veikti kartu, todėl blokavimas nėra pasirenkamas.
Blokavimą reikia įgyvendinti elektriškai (vieno kontaktoriaus normaliai uždaras pagalbinis kontaktas, pavyzdžiui, KM1 21–22, nuosekliai su kito kontaktoriaus rite) ir pageidautina mechaniškai (du kontaktorius jungiantis mechaninis elementas; schemoje tai dvigubos rodyklės tarp punktyrinių linijų). Krypties keitimas veikiant sukeltų didelį srovės ir momento smūgį, todėl valdymas paprastai leidžia priešingos krypties paleidimą tik po sustojimo. Brėžinyje parodyta galios grandinė, o valdymą (atskiras START kiekvienai krypčiai, bendras STOP) reikia papildyti pagal 9 punktą; galinių padėčių apsauga, stabdymas ir apsauga nuo netikėto pakartotinio paleidimo yra mašinos saugos plano dalis.
Žymenys: Q1 apsauga nuo trumpojo jungimo, KM1 pirmyn, KM2 atgal kontaktorius, F2 perkrovos relė, M1 trifazis variklis, simbolis ⇄ tarp dviejų kontaktorių yra mechaninis blokavimas.
13. Kodėl skirstoma į kelias grandines?
Skydelyje skirtingos paskirties imtuvai paprastai išeina atskiromis apsaugos šakomis. Schemoje po pagrindinio jungiklio Q0 ir liekamosios srovės jungiklio FI1 yra trys grandinės: F1 apšvietimas (E1–E3), F2 lizdai (XS1–XS3), F3 kaitlentė (EH1). Jei lizdų grandinėje atsiranda viršsrovis ar trumpasis jungimas (žaibo ženklas), suveikia tik F2: apšvietimas ir kaitlentė lieka veikti (schemoje suveikusi grandinė pavaizduota punktyrine pilka linija).
Tokio sprendimo privalumai: aiškesnis gedimų paieškos procesas (matote, kuri grandinė sugedusi), tikslesnė apsauga (kiekviena grandinė gauna savo laidui ir apkrovai parinktą automatinį jungiklį) ir geresnis veikimo tęstinumas (lizdo gedimas nepalieka buto tamsoje). Dideli imtuvai (kaitlentė, orkaitė, vandens šildytuvas, kondicionierius) paprastai gauna savo grandinę. Tuo tarpu liekamosios srovės jungiklis FI1 suveikia nuo gedimo srovės (fazės ir nulinio laido srovių skirtumo, pavyzdžiui, įžemėjimo ar nuotėkio atveju) ir atjungia visas už jo esančias grandines; todėl didesniame skydelyje naudojami keli liekamosios srovės jungikliai (žr. 7 punktą). Tikslus grupavimas parengiamas pagal projektą, apkrovas ir taikomus reikalavimus.
Žymenys: Q0 pagrindinis jungiklis, FI1 liekamosios srovės jungiklis, F1–F3 automatinis jungiklis (B10, B16 yra jo charakteristika ir srovė), E1–E3 lempa, XS1–XS3 lizdas, EH1 kaitlentė (mažesnis vienfazis pavyzdys).
Kontroliniai klausimai
- Kodėl LED grandinėje reikalingas srovės ribojimas ir kaip apskaičiuojate rezistoriaus vertę?
- Kuo skiriasi kontaktoriaus komutavimo užduotis ir perkrovos apsaugos užduotis?
- Kodėl PE negalima vesti per jungiklį?
- Kodėl STOP mygtukui naudojamas normaliai uždaras (NC) kontaktas?
- Kodėl žvaigždės ir trikampio kontaktoriai, taip pat pirmyn ir atgal kontaktoriai negali įsijungti vienu metu?
Jei norite aiškiai dokumentuoti projektą, tęskite skyriais apie simbolius ir simbolių rinkinius bei laidus ir grandines.